NUO PRAKTIKOS IKI PROFESINIO AUGIMO „VILNIAUS BALDUOSE“: DARINOS PAULAUSKAITĖS ISTORIJA

Finansai – sritis, išskirtinai reikalaujanti didelio atidumo, kruopštumo, nuoseklumo ir atsakomybės jausmo. Šias savybes Darina Paulauskaitė puikiai įrodė savo kasdieniu darbu „Vilniaus balduose“. Pradėjusi kaip praktikantė prieš trejus metus, dabar ji užima buhalterės pareigas.

Darinos istorija – puikus pavyzdys, kaip vidinė motyvacija ir noras tobulėti atveria kelią sėkmei. Šiame interviu ji prisimena pirmąsias dienas „Vilniaus balduose“, apmąsto svarbiausias išmoktas pamokas ir kolegų vaidmenį jos profesiniame kelyje.

– Kas Jus patraukė prisijungti prie „Vilniaus baldų“?

Viskas prasidėjo nuo praktikos, kurią atlikau dar senajame fabrike. Tuo metu daugiausiai padėdavau su sąskaitomis ir dokumentų tvarkymu. Praktikos metu vyko persikraustymas į naują fabriką, todėl teko padėti ir archyvavimo, dokumentų rūšiavimo darbuose.

– Ar prisimenate savo pirmąsias dienas „Vilniaus balduose“? Kokios jos buvo?

Taip, prisimenu. Kaip ir daugeliui naujokų, pradžia buvo šiek tiek nedrąsi. Bijojau suklysti, padaryti, ką nors ne taip. Tačiau kolegos mane labai šiltai priėmė, viską kantriai paaiškino, todėl greitai apsipratau.

– Kada pajutote, kad šioje įmonėje norite pasilikti ilgesniam laikui?

Iš pradžių net negalvojau, kad čia įsitvirtinsiu ilgam. Laikui bėgant pamačiau, kad man patinka darbas, kolektyvas ir pati įmonės kultūra. Po praktikos gavau pasiūlymą likti dirbti kaip jaunesnioji buhalterė. Po kiek laiko, įgijusi daugiau darbinės patirties, buvau paaukštinta ir tapau buhaltere. Šioje pozicijoje dirbu jau apie dvejus metus.

– Ar teko atnaujinti ar įgyti naujų žinių, kad galėtumėte pereiti dirbti į aukštesnę poziciją?

Tikrai taip. Nors universitetas davė teorinį pagrindą, praktikoje viskas atrodo kitaip. Daug ką teko išmokti jau čia – per kasdienį darbą ir bendradarbiaujant su kolegomis. Patirtis įmonėje leido suprasti, kaip finansiniai procesai veikia realiai.

– Ar buvo momentų, kai abejojote savo pasirinktu keliu? Kaip jas įveikėte?

Ne, manau, kad nebuvo. Tai mano pirmasis darbas pagal specialybę, man viskas įdomu,  nestokoju motyvacijos. Tiesa, dar nesu iki galo apsisprendusi, ar visada norėčiau likti tik buhalterijoje – galbūt ateityje norėčiau pasukti ir analitikos kryptimi.

– Kokias svarbiausias pamokas išmokote dirbdama „Vilniaus balduose“?

Išmokau planuoti ir struktūruoti darbus. Visada viską pasižymiu, turiu savo užrašų knygą – taip lengviau sekti užduotis ir jų eigą. Tas planavimo įgūdis praverčia ir kasdieniame gyvenime.

– Kaip bendrovės vidinė kultūra formavo Jūsų karjeros kelią?

Labai teigiamai. Nuo pat pradžių kolegos buvo supratingi, padėjo įsigilinti į procesus. Manau, kad žmogaus sėkmė priklauso ir nuo jo paties pastangų, ir nuo aplinkinių palaikymo. Kai turi šalia padedančią komandą, augti daug lengviau.

– Žvelgdama į laiką atgal, kuo labiausiai didžiuojatės?

Labiausiai – savo pastangomis. Kad pavyko sėkmingai baigti mokslus, įsitvirtinti įmonėje ir kilti karjeros laiptais. Esu dėkinga, kad „Vilniaus baldai“ suteikė galimybę tobulėti.

– Kokį patarimą duotumėte žmogui, kuris ką tik pradėjo dirbti „Vilniaus balduose“?

Patarčiau kuo daugiau bendrauti su kolegomis ir nebijoti klausti. Pradžioje pati buvau gana uždara – man reikia laiko priprasti prie žmonių, kad galėčiau atsiverti. Tačiau laikui bėgant supratau, kad bendravimas ir atvirumas padeda greičiau įsilieti į kolektyvą ir jaustis komandos dalimi.

– Kaip matote savo ir bendrovės ateitį per artimiausius kelerius metus?

Norėčiau toliau augti profesiškai ir gilinti žinias finansų srityje. Galbūt ateityje pasukti į analitiką, tačiau šiuo metu esu patenkinta tuo, ką darau.

– Jeigu galite, pasidalinkite faktu apie Jus, kurio dauguma kolegų nežino?

Esu baigusi meno mokyklą Kretingoje – mokiausi fortepijono specialybės septynerius metus. Nors dabar pianino neturiu, grįžusi pas tėvus vis dar pagroju. Tai visai kitokia veikla, kuri padeda atsipalaiduoti po savaitės darbų.